Naujienos

2007 m. birželio 14 d. 14.30 val. Vengrijos karo istorijos muziejuje Lietuvos ambasadai Vengrijoje, bendradarbiaujant kartu su Vengrijos karo istorijos muziejumi ir Vengrijos 1956 m. institutu, atidaroma Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Karas po karo: ginkluotasis antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944–1953 m.“. Paroda skirta pažymėti lietuvių pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui bei pagerbti sovietinio genocido aukų ir laisvės kovotojų atminimą.

Parodos atidarymo metu taip pat bus demontruojamas 30 min. trukmės Lietuvos režisieriaus A. Digimo filmas „Ginkluotas pasipriešinimas“.

1944–1945 m., kai pasaulis džiaugėsi pergale prieš vokiečių nacizmą, Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje jau vyko partizaninis karas. Dešimtys tūkstančių Lietuvos patriotų stojo į žūtbūtinę kovą su okupantais. Nors partizanams buvo sunku kovoti su žymiai galingesniu priešu, tačiau jie jautė pareigą priešintis ginklu tol, kol bus atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Partizaninis karas, trukęs beveik dešimt metų – nuo 1944 iki 1953 m. – yra vienas didvyriškiausių ir tragiškiausių Lietuvos istorijos tarpsnių. Jame dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių, iš jų per 20 tūkst. žuvo, apie 140 tūkst. žmonių išvežta į koncentracijos stovyklas, 118 tūkst. ištremta. Šis karas buvo pralaimėtas, tačiau anaiptol nebuvo beprasmis. Partizanų kovos ir jų patirtis net per ilgus okupacijos dešimtmečius nebuvo pamirštos.

Paroda, parengta teminiu principu, pasakoja apie Lietuvos laisvės kovos sąjūdį, bendros vadovybės kūrimą, karinę organizaciją ir veiklą, laisvės kovotojų apdovanojimus, šventes, leidybą. Nušviečiamas ir Lietuvos moterų dalyvavimas partizaniniame kare, pasakojama apie šeimas, kurių trys, keturi, kartais net penki ar šeši sūnūs kovojo ir žuvo partizanų gretose. Daug dėmesio skiriama laisvės kovotojų, jų šeimų ir rėmėjų gyvenimui, pasakojama apie jų buitį, kasdienybę, atokvėpio minutes ir neišvengiamas netektis nelygioje kovoje. Prieš lankytojų akis iškyla įvairiapusis paveikslas kartos, kurios moto buvo: „Atiduok Tėvynei, ką privalai…“. Daugiausia eksponuojama partizaninio laikotarpio nuotraukų ir dokumentų, tačiau esama ir ankstesnių metų – būsimųjų kovotojų vaikystės bei vėlesnių – rezistencijos dalyvių ir jų šeimų gyvenimo tremtyje Sibire.

2004 m. parengta paroda jau buvo pristatyta Danijos, Jungtinių Amerikos valstijų, Lenkijos, Ukrainos ir Latvijos žiūrovams.