LIETUVOS KELIO Į LAISVĘ PRISTATYMAS BALTIJOS ŠALIŲ FESTIVALYJE BUDAPEŠTE
Spalio 27-30 d. Budapešte vykusiame Baltijos šalių dokumentinių filmų festivalyje „Balti út" („Baltijos kelias") pristatytuose Lietuvos filmuose buvo atspindėti pagrindiniai XX a. Lietuvos istorijos momentai - tremtys, pokario pasipriešinimo kovos, Nepriklausomybės atkūrimas bei tragiški 1991 metų sausio 13-sios įvykiai. Festivalis buvo skirtas Baltijos šalių ir Vengrijos diplomatinių santykių 20-metų sukakčiai. Festivalio atidarymo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai susirinkusiai publikai pristatė skirtingus Baltijos šalių bendrus istorijos etapus - nuo Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais, Molotovo-Ribentropo pakto ir po to sekusių lemtingų bei tragiškų įvykių iki Baltijos kelio bei nepriklausomų valstybių atkūrimo. Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška savo kalboje festivalio atidarymo metu susirinkusiems žiūrovams pristatė tragišką XX amžiaus istorijos laikotarpį Baltijos valstybėse - trėmimus bei pokario rezistenciją. Ambasadorius pažymėjo kad sovietinė propaganda veikė pakankamai sėkmingai ir neretai sugebėdavo savo žmonėms ir pasauliui įteigti iškreiptas šių įvykių interpretacijas. Festivalio metu išskirtinis dėmesys buvo skirtas filmui „Nematomas frontas", kuriame pokario partizaninio judėjimo Lietuvoje istorija atskleidžiama pristatant partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto asmeninę istoriją. Filmo peržiūros metu buvo surengtas jo pristatymas, kuriame dalyvavo vienas iš filmo kūrėjų bei režisierių Jonas Ohmanas. Po peržiūros buvo surengta diskusija apie šį Vengrijos plačiajai visuomenei dar mažai žinomą istorijos faktą, kurioje dalyvavo Vengrijos istorikas bei istorinių dokumentinių filmų kūrėjas László Ritteris. Festivalyje buvo demonstruojamas režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis-animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė", kuriame mažos mergaitės žodžiais papasakojama apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Režisierių Ramunės Rakauskaitės, Donato Ulvydo sukurtu dokumentiniais kadrais ir atsiminimais paremtu filmu-kronika „Laisvės gynimas" Vengrijos žiūrovams buvo pristatyti tragiški 1991 metų sausio įvykiai Lietuvoje. Festivalio programą užbaigė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo dvidešimtmečio proga Vilmos Balčiūnienės ir Mindaugo Meškausko sukurtas dokumentinis filmas „Lietuva. Statusas - nepriklausoma" pristatantis modernią šiuolaikinę Lietuvos valstybę. Festivalio organizatoriai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Vengrijoje, Estijos institutas Budapešte, kino teatras „Toldi mozi". Festivalio metu Vengrijos žiūrovams buvo parodyta 12 Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentinių filmų.
Spalio 27-30 d. Budapešte vykusiame Baltijos šalių dokumentinių filmų festivalyje „Balti út" („Baltijos kelias") pristatytuose Lietuvos filmuose buvo atspindėti pagrindiniai XX a. Lietuvos istorijos momentai - tremtys, pokario pasipriešinimo kovos, Nepriklausomybės atkūrimas bei tragiški 1991 metų sausio 13-sios įvykiai. Festivalis buvo skirtas Baltijos šalių ir Vengrijos diplomatinių santykių 20-metų sukakčiai.
Festivalio atidarymo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadoriai susirinkusiai publikai pristatė skirtingus Baltijos šalių bendrus istorijos etapus - nuo Baltijos valstybių nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais, Molotovo-Ribentropo pakto ir po to sekusių lemtingų bei tragiškų įvykių iki Baltijos kelio bei nepriklausomų valstybių atkūrimo. Lietuvos ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška savo kalboje festivalio atidarymo metu susirinkusiems žiūrovams pristatė tragišką XX amžiaus istorijos laikotarpį Baltijos valstybėse - trėmimus bei pokario rezistenciją. Ambasadorius pažymėjo kad sovietinė propaganda veikė pakankamai sėkmingai ir neretai sugebėdavo savo žmonėms ir pasauliui įteigti iškreiptas šių įvykių interpretacijas.
Festivalio metu išskirtinis dėmesys buvo skirtas filmui „Nematomas frontas", kuriame pokario partizaninio judėjimo Lietuvoje istorija atskleidžiama pristatant partizanų vado Juozo Lukšos-Daumanto asmeninę istoriją. Filmo peržiūros metu buvo surengtas jo pristatymas, kuriame dalyvavo vienas iš filmo kūrėjų bei režisierių Jonas Ohmanas. Po peržiūros buvo surengta diskusija apie šį Vengrijos plačiajai visuomenei dar mažai žinomą istorijos faktą, kurioje dalyvavo Vengrijos istorikas bei istorinių dokumentinių filmų kūrėjas László Ritteris.
Festivalyje buvo demonstruojamas režisierės Giedrės Beinoriūtės dokumentinis-animacinis filmas „Gyveno senelis ir bobutė", kuriame mažos mergaitės žodžiais papasakojama apie režisierės senelius, sovietmečiu ištremtus į Sibirą. Režisierių Ramunės Rakauskaitės, Donato Ulvydo sukurtu dokumentiniais kadrais ir atsiminimais paremtu filmu-kronika „Laisvės gynimas" Vengrijos žiūrovams buvo pristatyti tragiški 1991 metų sausio įvykiai Lietuvoje.
Festivalio programą užbaigė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo dvidešimtmečio proga Vilmos Balčiūnienės ir Mindaugo Meškausko sukurtas dokumentinis filmas „Lietuva. Statusas - nepriklausoma" pristatantis modernią šiuolaikinę Lietuvos valstybę.
Festivalio organizatoriai - Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasados Vengrijoje, Estijos institutas Budapešte, kino teatras „Toldi mozi". Festivalio metu Vengrijos žiūrovams buvo parodyta 12 Lietuvos, Latvijos ir Estijos dokumentinių filmų.
