Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava

Sukurta 2020.07.22 / Atnaujinta 2020.07.23 18:15
      Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava
      Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava
      Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava
      Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava
      Dunojaus dienos renginiuose Budapešte - ir Lietuvos vėliava

      18-ą kartą Budapešte surengtose Dunojaus dienos minėjimo renginiuose dalyvavo ir Lietuvos ambasada Vengrijoje. Į iškilmingą minėjimą susirinko laivininkystės veteranai, įvairių konfesijų dvasininkai, diplomatai iš taip vadinamosios „Belgrado 21“ grupės šalių, 1456 m. liepos 22 d. dalyvavusių garsiajame Belgrado mūšyje.

      Pradėdamas „Senosios vengrų kultūros tarybos“ suorganizuotą renginį, jos vadovas p. Lajos Vass pasveikino susirinkusius, priminė istorinę mūšio reikšmę, pastebėjo, kad „ši šventė reiškia ramybę ir palengvėjimą, ši diena minima skirtingose pasaulio vietose, siekiant skatinti paveldo ir tradicijų saugojimą, primenant patirtį, iš kurios mes galime įgyti galios spręsdami savo bendras problemas dabartyje“.

      Bendroje maldoje buvo prisiminti visi, kritę Belgrado mūšyje, žuvę vandenyje ar stichinių nelaimių metu. 564-osios Belgrado mūšio metinės tradiciškai buvo paminėtos iškeliant mūšyje dalyvavusių šalių vėliavas ir  į Dunojaus bangas nuleidžiant nacionalinių spalvų vainikus. Vainikus iki vandens palydėjo ambasadų atstovai, patrankos salvės ir varpų skambesys, transliuojamas iš skirtingų Vengrijos ir pasaulio bažnyčių.

      Nandorfehervaro arba Belgrado mūšyje dalyvavo ir jungtinės krikščionių pajėgos, kurias surinko popiežiaus diplomatas Jonas Kapestranietis (Giovanni da Capestrano). Šis mūšis pabaigė Mahometo II paskelbtąjį žygį į Europą, ir septyniasdešimčiai metų atidėjo turkų Osmanų veržimąsi į krikščioniškąją Europą. Iki šiandien išlikusi praktika bažnyčioms skambinti varpais vidurdienį yra šio mūšio išdava – tą nurodė popiežiaus Kalisto III bulė. Šventuoju paskelbtas Jonas Kapestranietis vadinamas karo kapelionų globėju.

      Naujienlaiškio prenumerata