Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime

Sukurta 2019.10.23 / Atnaujinta 2019.10.24 19:27
      Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime
      Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime
      Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime
      Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime
      Budapešte pagerbti žuvusieji 1956 m. Tautos sukilime

      Lietuvos Respublikos ambasadorius Vengrijoje Vytautas Pinkus pagerbė per 1956 metų Vengrijos revoliuciją kritusių kovotojų už laisvę atminimą. Spalio 23 dienos išvakarėse ambasadorius kartu su ambasados darbuotojais ir lietuvių Vengrijoje atstovais padėjo vainikus bei uždegė atminimo žvakeles prie lietuviškų koplytstulpių Budapešto Naujosiose bei Kerepešio kapinėse.

      1956 m. spalio 23 d. Tautos sukilimas pirmą kartą oficialiai Vengrijoje buvo minimas 1990 m. Ta proga lietuvių tautodailininkai Rimantas Zinkevičius, Vidas Cikana, Arūnas Biskis ir Vladas Rakuckis sukūrė lietuvių tautos atminimo ženklą vengrų kovotojams už laisvę - koplytstulpį su Rūpintojėliu. Jis buvo pastatytas Budapešto Naujųjų kapinių - jose palaidoti sušaudyti Vengrijos revoliucijos dalyviai, tarp jų ir jos vadovas Imrė Nadis (Nagy Imre ) - 1956 m. aukų atminimo memoriale.

      2006 metais, minint 50-ąsias Vengrijos Tautos sukilimo metines, Budapešto Kerepešio kapinių memoriale, skirtame nežinomose vietose palaidotiems 1956 metų revoliucijos didvyriams ir aukoms atminti, iškilo lietuvių liaudies meistrų Adolfo Teresiaus ir Rimanto Zinkevičiaus koplytstulpis.

      Lietuvos ambasados darbuotojai taip pat aplankė ir pagerbė Lietuvai daug nusipelniusio, 2018 m. mirusio baltisto, literatūrologo, kritiko, lietuvių literatūros vertėjo, lingvistinių, literatūrologijos knygų ir straipsnių autoriaus Endrė Bojtaro (Bojtár Endre) kapą.

      1956-ųjų Vengrijos revoliucija – spalio 23 dieną kaip taiki studentų demonstracija Budapešte prasidėjęs antisovietinis sukilimas. Lapkričio 10 dieną į Vengriją įžengė sovietų kariuomenė ir kraujuje paskandino liaudies valios pasireiškimą. Skaičiuojama, kad iš viso žuvo apie 20 tūkst. šalies gyventojų. Tūkstančiai buvo sužeisti, apie 20 tūkst. buvo kalinama tuometės socialistinės Vengrijos kalėjimuose, apie ketvirtį milijono gyventojų emigravo iš šalies.

      E. Bojtaras yra išvertęs nemažai lietuvių autorių (Kazio Sajos, Sauliaus Tomo Konrado, Justino Marcinkevičiaus ir kt.) kūrinių į vengrų kalbą. 2007 m. Lietuvių kalbos institutas išleido jo parengtą „Lietuvių–vengrų kalbų žodyną“. E. Bojtaras buvo Vilniuje leidžiamo kultūros ir meno mėnesinio žurnalo „Kultūros barai“ redakcinės kolegijos narys, apdovanotas Lietuvos ir Vengrijos valstybiniais apdovanojimais.

      Naujienlaiškio prenumerata